Pirmųjų AKM protrūkių ūkiuose priežastys – biosaugos pažeidimai

Parašyta Penktadienis, 2019 Birž 21 , 06:43

VMVT ekspertų duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) į ūkius, kuriuose šiemet patvirtinti ligos židiniai, pateko dėl biologinio saugumo reikalavimų pažeidimų.

Situacija ypač grėsminga Marijampolės ir Šakių rajonuose: juose daug smulkių kiaulių laikytojų, nuolat randama AKM užsikrėtusių šernų. Pirmasis AKM atvejis šiais metais patvirtintas Šakių rajono Plokščių seniūnijoje nedideliame ūkyje, kuriame buvo laikomos 2 kiaulės. Tuo tarpu Marijampolės rajone vos per vieną savaitę patvirtinti net 2 AKM protrūkiai. Virusas įsisuko į nedidelio ūkio Tursučių kaime tvartą, kuriame savo reikmėms gyventojai penėjo 6 kiaules. Po kelių dienų įtarimų dėl galimo ligos protrūkio kilo Netičkampio kaime esančiame didesniame, komercine veikla užsiimančiame ūkyje, kuriame laikytos 52 kiaulės – 3 paršavedės, 22 paršeliai ir 27 penimos kiaulės.

Kaip teigia visi su maru susidūrę kiaulių laikytojai, pirmieji ligos požymiai buvo labai panašūs – kiaulėms staiga dingo apetitas, pakilo temperatūra, gyvūnai tapo vangūs, o po kelių valandų ar kitą dieną nugaišo. Savininkai, pastebėję nerimą keliančius požymius, apie tai informavo privačius veterinarijos gydytojus ir VMVT specialistus, buvo atrinkti mėginiai, kurie ir patvirtino, kad į ūkius pateko kiaulėms mirtinai pavojingas virusas. Nedelsiant imtasi visų būtinų apsaugos priemonių, kad virusas neišplistų į aplinkinius ūkius. Aplink užkrėstus ūkius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, visos laikytos kiaulės nugaišintos, ūkių teritorija, pastatai, įrenginiai išvalyti ir dezinfekuoti.

„Svarbu pabrėžti, kad ūkiai, kuriuose pasireiškė AKM, mūsų inspektorių buvo patikrinti dar šių metų gegužės mėnesį ir įspėti, pamokyti, pakonsultuoti dėl biologinio saugumo priemonių taikymo. Deja, ne visi kiaulių laikytojai tinkamai sureagavo į perspėjimus, todėl dabar turime tokias pasekmes“, – pabrėžė VMVT direktorius Darius Remeika.

Vis dar aplaidžiai žiūrima į keliamus reikalavimus

AKM protrūkių tyrimo metu specialistai išsiaiškino, kad smulkiuose ūkiuose kiaulės pašarui gavo šviežiai nupjautos žolės ir maisto atliekų. Vieno iš ūkių savininkai dažnai lankėsi aplinkiniuose AKM užkrėstuose miškuose, kuriuose rinko sraiges. Taip pat abiejų ūkių šeimininkai įeidami į tvartą nereguliariai ir netinkamai naudojosi dezinfekciniais kilimėliais, neužpildydavo jų dezinfekcinėmis medžiagomis, ne visuomet pasikeisdavo darbužius ir avalynę, kiaules laikė drauge su kitais, iš ganyklų parvestais ūkiniais gyvuliais. Visa tai sudarė didelę riziką AKM virusui iš gamtos (miško) patekti į kiaulių laikymo vietas.

VMVT vadovas pabrėžia, kad didžiausią pavojų kelia vis dar pasitaikantys atvejai, kuomet kiaules gyventojai augina nelegaliai, t. y. jų nedeklaravę, o dar blogiau, kad dažnu atveju tokie laikytojai nesilaiko absoliučiai jokių biologinio saugumo reikalavimų. Vienas naujausių tokių atvejų užfiksuotas Šakių rajone, tikrinant aplink AKM židinį esančius ūkius. Prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą nebuvo įrengto dezinfekcinio kilimėlio, įėjimas į kiaulių laikymo patalpas nebuvo aptvertas, nebuvo saugomasi nuo graužikų ir pan., o laikomos kiaulės neženklintos ir įsigytos be privalomų dokumentų, t. y. be veterinarijos pažymėjimo ir gyvūnų gabenimo važtaraščių. Tokie kiaulių laikytojai rizikuoja sulaukti ne tik didelių baudų – jie privalės paskersti laikomas kiaules bei savo lėšomis apmokėti laboratorinių tyrimų išlaidas. Tad už kiekvieną nedeklaruotą kiaulę jos savininkui gali tekti susimokėti iki 200 Eur.

 „Kiekvienas AKM atvejis kiaulių ūkyje iššaukia neigiamas pasekmes ne tik patiems ūkiams, kuriuose liga nustatyta, bet ir visos šalies ūkiui. Kiekvienas AKM židinys – tai ribojimai eksportui, prekybai gyvuliais ir mėsos produktais. Vadinasi – nuostolius patiria aplink židinį kiaules auginantys ūkiai, skerdyklos ar mėsos perdirbimo įmonės. Visi turi suvokti, kad neatsakingai į biosaugą ūkyje žiūrintys ir elementarias atsargumo taisykles ignoruojantys kiaulių laikytojai savo veiksmais sukelia didelį pavojų kaimynams, aplinkiniams ūkiams ir įmonėms“, – sakė D. Remeika.

Vasarą – ypatingas pavojus

VMVT specialistai nuolat perspėja kiaulių laikytojus, kad prasidėjusi vasara yra ypač didelio pavojaus AKM virusui plisti laikotarpis. Apie 98 proc. visų AKM protrūkių Lietuvoje įvyksta būtent šiltuoju metų laiku. Todėl kiaulių laikytojai turi realiai įvertinti, ar jie gali užtikrinti, jog ūkyje  biologinio saugumo reikalavimų bus laikomasi nuolat. Kitu atveju specialistai primygtinai pataria geriau nerizikuoti  ir pasiskersti kiaules. Sveikų kiaulių mėsą laikytojai gali suvartoti savo reikmėms. Nustačius AKM, kiaulės nugaišinamos, o jų mėsa bei produktai – sunaikinami, taigi nuostoliai daug didesni.

Pagrindinės priežastys,dėl kurių ūkyje gali kilti AKM protrūkis:

- AKM užkrėsta teritorija, kurioje nustatomi AKM atvejai šernuose,

- aplaidumas laikantis biosaugos priemonių,

- kiaulių šėrimas šviežia žole ir maisto atliekomis,

- lankymasis miškuose renkant sraiges, uogas, grybus, medžiojant ir kt.,

- kitų gyvūnų laikymas kartu su kiaulėmis toje pačioje patalpoje.

Kiaulių laikytojai, norintys apsaugoti savo ūkį, turi griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų: keisti avalynę ir darbinius drabužius bei švariai nusiplauti rankas prieš įeidami į kiaulių laikymo patalpas, naudoti dezinfekcinius kilimėlius ir juos nuolat užpildyti AKM virusą veikiančiomis dezinfekcinėmis medžiagomis, kiaules šerti tik termiškai apdorotais pašarais.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT 

Konstruktyvus dialogas nulemia geriausią sprendimą

Parašyta Penktadienis, 2018 Spa 26 , 07:41

Marijampolės J.Totoraičio progimnazijoje matome gražų socialinio dialogo pavyzdį – šios progimnazijos direktorė Gražina Jakovickienė su profesinių sąjungų atstovais pasiekė visiems progimnazijos darbuotojams naudingą susitarimą dėl darbo užmokesčio sistemos. Šis socialinio dialogo pavyzdys parodo, kaip per derybas užtikrinama abiejų šalių lygybė ir vienodos galimybės teikti pasiūlymus ar sąlygas.

Skaityti daugiau...

O kada ir čia bus gana?

Parašyta Penktadienis, 2018 Kov 02 , 10:36

Vytautas ŽEMAITIS. Artėjanti kovo 11-oji  pirmą kartą per keletą metų nebus tinkama apsipirkti Lenkijoje. Ir ne dėl to, kad tautiečiai, minintys (o kas ir ne) atkurtos valstybės šimtmetį, tapo didesni patriotai nei, pavyzdžiui, 2016-aisiais, kai Lazdijų meras vykstantiems apsipirkti į Lenkiją dalino trispalves.

Skaityti daugiau...

Afrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių: kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys

Parašyta Trečiadienis, 2019 Bal 24 , 07:51

38 kartai – tiek išaugo afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų Lietuvoje, pernai metų rezultatus lyginant su 2014-ųjų, kai šalyje užfiksuotas pirmasis ligos protrūkis. Skaičiai išties grėsmingi, tad kol nėra vakcinos nuo viruso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai įspėja: būtina griežtai laikytis biologinės saugos taisyklų. Tik taip bus apsaugoti kiaulių ūkiai, liga neužsikrės šernai, o AKM plitimą pavyks prislopinti ir netgi sustabdyti.

 Pernai verslininkai kiaules buvo priversti naikinti tūkstančiais

2019-ųjų pirmasis ketvirtis nuteikia optimistiškai: AKM šiemet dar neišplito naujuose rajonuose. Taip pat ligos atvejų kol kas neužfiksuota nė viename kiaulių ūkyje, tačiau VMVT pareigūnus neramina plitimo tendencijos. Maras laukinėje gamtoje šiemet nustatytas visiškai šalia kiaulių auginimo vietų. Todėl tik laiko klausimas, kada AKM pasieks ūkius, o didžiausią nerimą kelią artėjantis šiltasis sezonas.

„Nesinori prognozuoti, tačiau, stebėdami ligos plitimo tendenciją, matome – židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su šernų susirgimu. AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose. Kiaulių augintojai kartais per aplaidumą nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų ir ligą nežinodami atsineša į ūkius“, – pastebi VMVT skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

Šiemet 166 nugaišę ir sumedžioti šernai buvo užsikrėtę AKM, o pernai ligos protrūkis buvo didžiausias nuo pirmojo užfiksuoto atvejo 2014 m. Tuomet AKM nustatytas 76 šernams, 2018-aisiais - 2922: ligos atvejų skaičius išaugo net 38 kartus.

Liga 2018 m. užfiksuota 42 nekomerciniuose ūkiuose, ten teko sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM pernai nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau juose gyvulių nuostoliai – milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau nei 22 tūkst. kiaulių.

Maro sustabdymas prasideda nuo rankų plovimo

Kai liga taip grėsmingai plinta tarp šernų, primenama biologinių saugumo taisyklių laikymosi svarba. Tinkamas jų laikymasis ūkius apsaugo ne tik nuo AKM, bet ir nuo kitų ligų patekimo bei plitimo viduje.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros profesoriaus dr. Alvydo Malakausko, komerciniams ūkiams šios taisyklės priprastos, reikia jų tik dar griežčiau laikytis. Tačiau nekomerciniams kiaulių augintojams biosaugos reikalavimai buvo naujiena ir jiems yra sunkiausia pakeisti savo įpročius bei kasdienės veiklos praktikas.

„Dažnai kiaulių laikymo vietos nėra tinkamai izoliuotos nuo žmonių ir gyvūnų, kiaulės neapsaugotos nuo tiesioginio ar netiesioginio kontaktų su šernais, jų produktais. Žmonės lankosi miškuose bei laukuose, ten atliekama įvairi veikla, o po to, nekeičiant drabužių, avalynės, naudojant tuos pačius apyvokos daiktus, neplaunant bei nedezinfekuojant rankų, einama prie savo kiaulių, gyvuliai šeriami žole. Taip keliama didžiausia AKM rizika“, – perspėja prof. dr. A. Malakauskas.

Kiaulių ūkiams – valstybinė patikra

Pašnekovai vieningai sutaria – kiaulių ūkius privaloma stebėti tarsi po padidinamuoju stiklu. „Verslininkai kiaulių augintojai investuoja daug pinigų, norėdami atitikti biosaugos reikalavimus. Tačiau nekomerciniai augintojai mano, kad taisyklės reikalingos tik tikrintojams. Nors šie ūkiai yra pagerinę biosaugos reikalavimus per pastaruosius metus, tačiau vis dar pasitaiko neatsakingų ūkininkų“, – pastebi P. Bušauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 13 tūkst. nekomercinių kiaulių laikymo vietų, todėl VMVT pareigūnų laukia tikras iššūkis, kadangi ūkiai bus tikrinami kitaip. „Šiemet į kiaulių ūkius vyks valstybiniai veterinarijos inspektoriai – atsisakyta privačių veterinarijos gydytojų patikrų. Valstybės tarnautojai turi teisę nedelsiant taikyti poveikio priemones. Privatūs gydytojai jos neturėjo ir pastebėjome, kad buvo atlaidžiau žiūrima į ūkius, neatitinkančius biologinės saugos reikalavimų“, – teigia VMVT pareigūnas.

P. Bušausko teigimu, AKM prevencija vykdoma ne tik ūkiuose. Intensyviai bendraujama ir su medžiotojais. Nuolat dirbama su juos vienijančiomis asociacijomis, pristatomos kovos su AKM priemonės. Medžiotojai yra kontroliuojami VMVT teritorinių padalinių inspektorių, atliekami ir neplaniniai patikrinimai savaitgaliais.

„Žiūrime, kaip transportuojami sumedžioti šernai, kaip efektyviai yra naudojamos dezinfekcinės priemonės, atrenkami mėginiai. Galime pasidžiaugti, kad medžioklės kultūra ir medžiotojų požiūris į biologinį saugumą yra gana profesionalus, todėl šią praktiką perteikiame ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms – Graikijai, Slovėnijai“, – optimizmo neslepia pašnekovas.

Nebeauginantiems kiaulių – valstybės kompensacijos

Kovą su AKM galima palengvinti atsisakius kiaulių auginimo. Valstybė teikia pagalbą už kiekvieną paskerstą ar nugaišusią kiaulę – skiria 100 eurų išmoką. Taip pat atlyginama iki 90 proc. kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kiaules, įsigijimo išlaidų. Nusprendę ūkius išlaikyti, augintojai gali tikėtis pinigų už įsigytas ir tinkamai įgyvendintas biologinio saugumo priemones grąžinimo. Išlaidos atlyginamos iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui.

Pasak P. Bušausko, Žemės ūkio ministerija atliko tvarkos pakeitimus ir į 100 eurų išmoką už paskerstą kiaulę gali pretenduoti augintojai visoje Lietuvoje, o ne vien tik esantys užkrėstoje teritorijoje.

„Dažniausiai ūkininkai pasiskerdžia keletą kiaulių ir pasitraukia iš šios veiklos. Pastebime, kad praėjus šiek tiek laiko po gyvulių nelaikymo, žmonės patys nerodo suinteresuotumo vėl prie to grįžti. Jie teigia, kad atsiranda daugiau laiko, o ir pelnas ar nauda, kuomet reikia dirbti, pirkti pašarus, yra labai nedideli“, – kalba VMVT pareigūnas.

Ieškodami išeities, VMVT pareigūnai taip pat siūlo laikytis sezoniškumo, atsisakant gyvulius auginti šiltuoju laiku. Anot P. Bušausko, kiaulių laikymui skyrus 8-9 mėn, kai ligos patekimas į ūkius - minimalus, AKM galima sustabdyti.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

Kas ką tampo už ūsų

Parašyta Penktadienis, 2018 Kov 09 , 09:57

Vytautas ŽEMAITIS. „Žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę už ūsų tampo politikai ir verslas“ - praėjusį šeštadienį paskelbė laikraštis „Suvalkietis“. Nors nesu suvalkietis, neturiu ūsų, tačiau šiek tiek prisidedu prie žinių sklaidos (žiniasklaidos). Kad ir tuo, ką čia parašiau. Prieš tai kartu su apskrities laikraščiu pasidžiaugęs, kad Lietuvos žiniasklaida yra laisvesnė už Austrijos, Didžiosios Britanijos,  Prancūzijos ir Ispanijos.

Skaityti daugiau...

Padeda prisiminti kalbą

Parašyta Penktadienis, 2018 Saus 26 , 08:27

Savivaldybės informacija. Vienas iš problemų, kuri apsunkina tautiečių grįžimą į tėvynę, yra vaikų ugdymas. Tėvams neramu, kad vaikai, pradėję mokslus užsienyje, netobulai kalbantys lietuviška, sunkiai integruosis mūsų švietimo įstaigose.

Skaityti daugiau...