8 605 99998 | Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Laukiant ne GODO*

Vytautas ŽEMAITIS. Aikštelėje prie „Norfos“ parduotuvės Dariaus ir Girėno gatvėje baigiamas įrengti metalinių konstrukcijų paviljonas. „Kas čia bus?“ - klausiu mėlyną darbo uniformą dėvinčio vyriškio. „Nesuprantu, - beveik rusiškai sako jis, - mes lenkai, nuo Varšuvos, statome kontorą“. 

Merė Irena Lunskienė minėjo, kad Marijampolės verslininkai zondavo galimybes kurį nors nenaudojamą miesto pastatą pritaikyti bendrabučiui darbininkams iš Ukrainos. Mat jų reikia, nes trūksta darbo jėgos. Jos poreikis vis auga, o tinkami vietiniai „ištekliai“ darbuojasi Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje...

Tačiau ukrainiečiai kol kas tik daugelio įmonių planuose, nes centrinė valdžia delsia supaprastinti darbo vizų išdavimą. Kaip tai, pavyzdžiui, jau prieš porą metų padaryta Lenkijoje: ten kiekvieno didmiesčio  autobusų, geležinkelio stotyje į akis krenta didžiuliai stendai, ukrainiečių kalba kviečiantys dirbti šios šalies gyventojus. Būtent jie rikiuojasi antroje vietoje esmingiausią įtaką šalies ekonomikai pernai padariusių 50-ies žmonių reitinge, kurį paskelbė didžiausias lenkų ekonominis dienraštis „Gazeta Pravna“. Aukščiau ukrainiečių tik šalies Premjeras, nemažai padaręs, kad 2017 metais ukrainiečiams būtų išduota apie 1.7 milijono darbo leidimų.

Marijampolėje ukrainiečių mažiau nei lenkų, kurie dirba ir Laisvojoje ekonominėje zonoje. Pasamdyti jie, žinoma, ne dėl to, kad gautų didesnį atlyginimą nei mūsiškiai.

* Čia ne Samuelio Becketto pjesė „Belaukiant Godo“.

Komentuokite

Rašyti komentarą kaip svečias

0
  • Komentarų nerasta
Scroll to top